Senovėje lietuviai lapkričio 11 dieną šventė Ožio šventę. Šią dieną Kauno „ Šilo“ pradinės mokyklos 2c klasės mokiniai ( mokytoja Jolanta Kukanauzienė) kartu su mokyklos „ Šiliniukų“ folkloro būreliu (mokytoja Alvija Freidgeim) subūrė mokyklos pirmokus kviesti žiemos. Kad greičiau pasnigtų, aplink beržą tris kartus apvedėme baltą „ožkelę“ . Baltas beržas ir balta ožka simbolizavo sniegą. Mažiausią piemenuką kartais užsodindavo ant ožkos raitą. Išlikę žinių, kad šią dieną piemenukai žaisdavo žaidimą „oželį“ – prie galvos pridėję pirštus „baidydavosi“, erzindavo vienas kitą. Šį žaidimą žaidėme ir mes. Ožiai būdabvo. papuošiami kaip karaliai, su karūnomis, vaišinami kopūstais ir morkomis. Šią dieną lauke ant laužo piemenukai paskutinį kartą kepdavo savo skanėstą – kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių. Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“; „Martyns ant ledo, Kalėdos ant vandenio“. Tarta, jeigu lapkričio 11-ąją giedra, tai būsianti labai šalta žiema. Laukime Kalėdų ir patikrinkime senolių išmintį
